Vertimo paslaugos iš pirmų rankų

Dauguma verčiamų tekstų būna pateikiama PDF formatu. Jei šis dokumentas nėra rastrinis, t.y. vaizdas nėra sudarytas iš taškelių kaip siunčiant fakso aparatu, jį galima konvertuoti į DOC formatą, o išvertus konvertuoti atgal į PDF. Taip vertime išsaugomi visi grafiniai ir beveik visi (kartais tenka šiek tiek pakeisti originalo šriftą) formatavimo elementai. Dar daugiau, vertimą galima siųsti tiesiai į spaustuvę – nereikia jokių papildomų išlaidų, susijusių su paruošimu spaudai.

Štai pavyzdžiai. Spustelėkite ant vieno iš paveikslėlių  ir palaukite, kol įsikels. Tuomet spustelėkite dar kartą, kad padidintumėte vaizdą.

Originalas:

Vertimas:

Praeitais metais išverčiau pirmą tikrą knygą. Juk visokių instrukcijų nepavadinsi tikromis knygomis. Taigi, tai – John Eldedge knyga „Vyro kelionė“, kuri kalba apie vyro brandos etapus. Šios knygos vertimas man irgi tapo savotiška kelione. Jei įdomu, ištraukas rasite čia vyrokelione.tapati.lt.

Vertėjams dažnai tenka versti PDF dokumentus. Jei tokiuose dokumentuose yra ne vien tekstas, bet ir paveikslėliai, lentelės, teksto laukai ir spalvotos antraštės ir kitokios puošmenos, neužtenka dokumento vien išversti. Vertimas turi būti panašus į originalų dokumentą. Be to, PDF dokumentų nesupranta populiariausios vertimo programos, pvz., Trados.

Taigi, reikia PDF kažkaip konvertuoti į Word formatą. Deja, tarp vertėjų populiari teksto atpažinimo programa “ABBYY FineReader” mane nuvylė. Ji sunkiai supranta lentelės, o jei įdėtame paveikslėlyje yra teksto, pvz., ekrano vaizdas programos ar prietaiso instrukcijoje, šį tekstą ji supranta kaip tekstą. Vien paruošti tokį konvertuotą dokumentą vertimui užtruktų pusę paties vertimo laiko.

Laimei internete yra pakankamai nemokamų ir puikių konvertavimo paslaugų. Išbandžiau ne vieną, bet labiausiai patiko www.pdftoword.com. Rezultatas beveik idealiai atitiko originalą, išskyrus vieną kitą eilutės lužį. Vienas dalykas, ko šis įrankis nesupranta – tai antraštės ir poraštės.

Verčiant techninius tekstus nuolat pasitaiko terminų, kurių nėra žodynuose. Tuomet ieškau vertimo Google paieškoje.

Jei verčiu iš anglų į lietuvių kalbą, naudoju tokią užklausą: angl. (angliškas terminas). Ir dažnai randu kieno nors jau panaudotą termino vertimą.

Google taip pat padeda surasti termino apibrėžimą. Tam galima pasinaudoti užklausa “define: terminas”. Tai ypač naudinga ieškant akronimų,  kurių gausu techniniuose tekstuose, reikšmės.

Verčiant iš lietuvių į anglų Google padeda pasirinkti angliškuose tekstuose dažniausiai naudojamą variantą, pavyzdžiui, elektros variklį galima versti kaip electric motor ir kaip electric engine.  Tačiau pirmasis terminas randamas 6 mln. svetainių, o antrasis – tik 500 tūkst. Šiuo atveju užklausoje terminą reikia rašyti kabutėse, kitaip tarp rezultatų pateks visi tinklapiai su žodžiu electric ir su žodžiu motor, bet nebūtinai su fraze electric motor. Taigi, rezultatų skaičius nebus tikslus ir variantų palyginti negalėsite.

Jei Google randa labai nedaug rezultatų, greičiausiai toks terminas angliškuose tekstuose nėra naudojamas. Tuomet pabandykite Wikipedia.org surasti straipsnį pagrindinio termino tema ir galbūt rasite reikiamą žodžių junginį. Pavyzdžiui, į anglų kalbą turėjau išversti terminą “aukštos įtampos oro linija”. Kadangi airline akivaizdžiai netiko, Wikipedia straipsnyje apie elektros perdavimą radau reikiamą terminą – overhead line.

Deja, tokiai paieškai reikia daug laiko…

Vertimo kokybę lemia keletas pagrindinių veiksnių:

1. Originalaus teksto suvokimas.
   Nors vertėjai paprastai gerai moka kalbą iš kurios verčia, paprastai būtina bent šiek tiek suprasti verčiamą temą. Vien filologinį išsilavinimą turintiems vertėjams sunku versti techninius ar teisinius tekstus.
2. Originalaus teksto kokybė.
   Kiekvienam vertėjui pasitaikė versti prastai išverstus neoriginalius tekstus. Kartais tenka tiesiog spėti, ką pirmasis vertėjas norėjo pasakyti. Žinoma, visuomet atspėti teisingai neįmanoma.
3. Tinkamų terminų panaudojimas.
   Dideliems vertimo projektams sudaromi atskiri žodynai, kurių turi laikytis projekte dalyvaujantys vertėjai. Terminų vientisumą padeda užtikrinti vertimo programos, pvz., Trados ir kitos.  Ar išverstas terminas tikrai yra naudojamas, galima patikrinti Google paieška.
4. Vertimo programų naudojimas.
   Jas naudojant vertėjui nereikia antrą kartą neversti pasikartojančio teksto. Taip pat žymiai palengvinamas panašaus teksto vertimas. Vertėjas gali skirti daugiau laiko sunkesnių sakinių vertimui ar tikslesnių terminų paieškai.
5. Taisyklinga išversto teksto kalba.
   Vertime bent jau neturėtų būti didžiųjų kalbos klaidų (http://www.vlkk.lt/lit/klaidos).
6. Vertimo įkainis.
   Pernelyg žemas vertimo įkainis priverčia vertėją skubėti, todėl nelieka laiko abejotinoms vietoms ar terminams patikrinti.